Tobulėjant technologijoms, naudotą automobilį įsigyti tapo šiek tiek lengviau. Iš VIN kodo galima sužinoti daug informacijos apie automobilį dar prieš jį apžiūrint gyvai, o diagnostika prieš perkant jau seniai nebėra vien tik pakabos apžiūrėjimas, klaidų nuskaitymas ir suspaudimo (kompresijos) matavimas. Vienas iš šiuolaikinių įrankių, padedančių daugiau sužinoti apie automobilį, yra endoskopas. Išsiaiškinkime, kas tai yra, kodėl to reikia ir kaip atliekama endoskopija.


KAS YRA ENDOSKOPAS?


Inžinerijoje endoskopas yra prietaisas, skirtas automobilių vidaus ertmėms apžiūrėti. Tai iš esmės yra fotoaparatas su šviesa, pritvirtinta prie zondo galo. Kameros vaizdas rodomas paties endoskopo ekrane arba prijungtame išoriniame įrenginyje, pavyzdžiui, kompiuteryje ar išmaniajame telefone. Todėl endoskopu atliekama apžiūra vadinama endoskopija. Endoskopija gali būti naudinga tikrinant įvairias sunkiai pasiekiamas transporto priemonės ertmes, pavyzdžiui, įsiurbimo kolektorių ar turbiną, tačiau dažniausiai ji naudojama cilindrų stūmoklių grupės ir vožtuvų būklei diagnozuoti.


KAIP ATLIEKAMA ENDOSKOPIJA?


Endoskopija atliekama išjungus variklį ir kai variklis yra atvėsęs. Norint patikrinti cilindrą, atsukamos uždegimo žvakės (arba kaitinimo žvakės, jei tai dyzelinis variklis) ir endoskopo zondas įkišamas į cilindrą pro uždegimo žvakės angą. Priklausomai nuo endoskopo kainos ir apimties, zondas gali būti lankstus arba turėti ne tik įprastą apšvietimą, bet ir kameros valdymą bei infraraudonųjų spindulių apšvietimą. Endoskopai su pasukama kamera yra universaliausi endoskopai: jais galima išsamiai ištirti visas dominančias sritis cilindro viduje.


KODĖL REIKIA ĮSIGYTI ENDOSKOPĄ?


Endoskopai yra vienas iš variklio instrumentinės diagnostikos metodų, kuris suteikia daug informacijos apie variklio būklę. Skirtingai nuo kai kurių kitų diagnostikos metodų, endoskopija suteikia tiesioginės, o ne netiesioginės informacijos apie tokias problemas, kaip įbrėžimai, įtrūkimai, deformacijos, nesandarumas ir pan. 

Viena iš pagrindinių endoskopo užduočių - įvertinti cilindrų ir stūmoklių grupės būklę, nes vienas iš pagrindinių variklio kapitalinio remonto rodiklių yra būtent cilindrų ir stūmoklių pažeidimai. Endoskopu galima apžiūrėti cilindro sieneles, ar nėra įbrėžimų, ertmių, įtrūkimų ir kitų defektų, įvertinti sienelių būklę stūmoklio perdavimo zonoje, taip pat honingo tinklelio buvimą, kuris rodo, kad cilindro stūmoklio grupė, ypač stūmoklio žiedai, smarkiai nenusidėvėjo ir veikia normaliai. Be to, cilindro būklė yra netiesioginis odometro rodmenų teisingumo rodiklis - variklis, kurio rida 100 000 km, neišvengiamai skirsis nuo variklio, kurio rida 250 000 km. Tačiau kai kurių variklių patikra endoskopu yra labai pageidautina dėl būdingų defektų, kurie atsiranda net esant palyginti nedideliam ridos skaičiui. Pavyzdžiui, riziką gali kelti ne tik naudoto BMW ar "Subaru" automobilio pirkimas, bet ir kai kurių "Hyundai-Kia" automobilių, kai įbrėžimai kartais atsiranda dėl problemų su katalizatoriumi.

Pirmiausia apžiūrėkite stūmoklį, kad jis būtų nepažeistas - nebūtų įtrūkimų ar lūžio požymių. Išorinė stūmoklio būklė rodo variklio veikimą. Švarios, sausos stūmoklių galvutės be suodžių, nesudegusių degalų ar alyvos nuosėdų reiškia, kad variklis yra geros būklės ir veikia normaliai. Jei yra gedimų, galima nustatyti ir jų priežastis: pavyzdžiui, alyvos ir suodžių nuosėdos ant stūmoklių rodo stūmoklinių žiedų problemas, degalų likučiai - sugedusius purkštukus arba uždegimą, o korozija ir antifrizo pėdsakai - pažeistą cilindro galvutės tarpiklį ir į cilindrą nutekėjusį aušinimo skystį.

Kitas tikrinimo taškas - vožtuvai. Kaip ir stūmoklių atveju, pirmiausia vertinamas pačių vožtuvų vientisumas ir vožtuvų lizdų būklė bei geometrija. Jei nėra jokių matomų problemų su "geležimi", galite įvertinti vožtuvo mechanizmą ir visą variklį. Gausūs suodžiai ar alyva ant vožtuvų ir alyvos pėdsakai aplink vožtuvų lizdus rodo nesandarius vožtuvų sandariklius. Ir nors pakeisti pūslėtą pakuotę nėra sudėtinga ar brangi procedūra, "sluoksnis" ant vožtuvų gali reikšti brangiau kainuojančias EGR, karterio ventiliacijos, stūmoklio žiedų ir kt. problemas.

Tiesioginio įpurškimo varikliuose, tikrinant cilindrus endoskopu, taip pat galima įvertinti degalų purkštukų būklę. Jei ant purkštukų antgalių susikaupia suodžių ar alyvos nuosėdų, tai neišvengiamai turi įtakos degalų išpurškimo kokybei, blogina degimo kokybę ir greitį bei didina degalų sąnaudas. Kraštutiniais atvejais dėl per didelio įpurškimo gali net atsirasti vandens smūgis. Veikiantis purkštukas, kaip ir visa kita degimo kameroje, turi būti švarus ir sausas.